Saulės nutvieksta kvapiųjų kanangų puokštė persismelkia į baltą paprastojo kiečio debesį. Kartu jie apšviečia šventą cinamono ir smilkalų stulpą, o Edeno išvakarių metu atsklinda psichodelinis jazminų žiedų kvapas. Šviesos bei šešėliai šoka gurmaniško vėjo gūsiuose, uždrausti vaisiai noksta nukritę ant žolės, o varvantis romo absoliutas limpa prie įsimylėjėlių lūpų. Bronzos ir juodmedžio odą laižo židinio šiluma: pasklinda kūniškas balzamų, ambros ir benzoino aromatas. Ore tvyro stiprus meilės kvapas, apimantis visas žmonių meilės formas. Yra tik vienas žingsnis… skiriantis dangų ir pragarą.
