„Maison Francis Kurkdjian“: Kai jau pats pirmasis bandymas geriausias

Parfumerijos pasaulyje, kaip daugelyje kitų sričių, esama neginčijamų pasaulinių autoritetų. Jei mėgintume sudaryti kad ir nediduką pačių ryškiausių kūrėjų sąrašą, į jį būtinai turėtume įtraukti Francis Kurkdjianą.

Kaip tik žurnalistai nėra vadinę šio armėnų kilmės parfumerio: ir žvaigžde, ir vunderkindu, ir neprilygstama nosimi, ir kvapų burtininku. Galima nekreipti dėmesio į epitetus – pakaks vien fakto, kad būdamas vos trisdešimt vienerių F. Kurkdjianas pelnė prestižinį apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus. Tuo metu jo profesionali karjera tebuvo įžengusi į antrąjį dešimtmetį, bet jis jau buvo sukūręs keliolika aromatų, pavadintų šedevrais. Tokį įvertinimą pelnė ir patys pirmieji jo kvepalai „Le mâle“ (Jean Paul Gaultier, 1995).

Jis bendradarbiavo su garsiausiais madų ir grožio produktų namais: „Christian Dior“, „Giorgio Armani“, „Elizabeth Arden“, „Yves Saint Laurent“, „Juliette Has a Gun“, „Escada“, „Kenzo“ ir daugybe kitų. Nuo 2001 metų veikia jo autorinė laboratorija, kurioje jau gimė beveik dvi dešimtys aromatų – vidutiniškai vieneri per metus.

Francis proseneliai pabėgo iš Armėnijos XX amžiaus pradžioje, kai turkai, prasidėjus Pirmajam pasauliniams karui, jų gimtinėje per nepilną dešimtmetį išžudė pusantro milijono armėnų. Francis gimė ir užaugo nedideliame miestelyje prie Paryžiaus, o jo vaikystė buvo panaši į milijonų kitų berniukų: tėvai norėjo, kad jis augtų sveikas ir stiprus (todėl Francis reguliariai bėgiojo krosus ir lankė sporto salę) ir kad susipažintų su muzika (todėl būsimasis parfumeris kiekvieną savaitę eidavo į baleto ir fortepijono pamokas).

„Mano giminė neturėjo jokių sąsajų su parfumerija“, – sako F. Kurkdjianas. „Bet būdamas penkiolikos aš visiškai aiškiai suvokiau, kad noriu tapti parfumeriu. Iš dalies dėl to, kad susižavėjau madų žurnaluose perskaitytais tekstais ir pamatytomis nuotraukomis. Visa tai spinduliavo nenusakoma didybe. Tėvai visuomet gerbė mano nuostatas, už tai aš jiems be galo dėkingas.“

Vienos žurnalistės paklaustas apie vaikystėje jam labiausiai įsiminusius kvapus, Francis atsakė: „Tai mano močiutės kamaros kvapas. Ten močiutė laikydavo prieskonius ir sūdytus vynuogių lapus. Be to, nuo tų laikų mane lydi pernokusių bananų kvapas.“

Profesionaliai kvapų meną Francis studijavo garsiajame parfumerijos institute Versalyje (ISIPCA). Vėliau dar mokėsi prestižinėje vadybos mokykloje („Sup de Luxe“) Paryžiuje. Baigęs studijas susipažino su dizaineriu Jeanu Pauliu Gaultier, jau spėjusiu pelnyti „šlykštuko“ reputaciją. Jeanas kaip tik ketino pasiūlyti pirmuosius savo kvepalus vyrams. Nežinia kodėl juos sukurti jis pasiūlė tuomet dar niekam nežinomam Francis, bet netrukus paaiškėjo, kad šis žingsnis abiem pelnė pasaulinę šlovę. „Le mâle“ iki šiol tebėra vienas populiariausių mados namų „Jean Paul Gaultier“ aromatų, o jų kūrėjas F. Kurkdjianas kone akimirksniu įšoko į parfumerių elitą.

Vėliau jis pripažins, kad anuomet, vykdant pirmąjį rimtą užsakymą, jam labai pravertė savikontrolė bei atkaklumas – šias parfumerijoje būtinas savybes Francis išsiugdė baleto ir fortepijono pamokose.

Parfumerijos namus „Maison Francis Kurkdjian“ jis įsteigė 2009 metais kartu su vadybą ir finansus puikiai išmanančiu verslo partneriu, ilgai dirbusiu didelėje tarptautinėje finansinių paslaugų įmonėje. Dabar kontrolinį „Maison Francis Kurkdjian“ akcijų paketą valdo tarptautinė prabangos prekių grupė LVMH.

Tačiau tai, regis, nė kiek neriboja Francis kūrybinės laisvės. Vieną gražią dieną jam šovė į galvą mintis atkurti Prancūzijos karalienės Marijos Antuanetės kvepalus. Tragiško likimo valdovė (po Didžiosios prancūzų revoliucijos jai budelis nukirto galvą) garsėjo kaip prašmatnių suknelių ir išskirtinių aromatų mėgėja.

Su karališkąja Prancūzijos praeitimi susijusi ir kita F. Kurkdjiano sumanyta naujovė. 2006 metų rudenį jis Versalio rūmų oranžerijoje organizavo pirmąją kvapų instaliaciją – oranžerijoje esantį fontaną pavertė magišku apelsinmedžio žiedais dvelkiančiu kvepalų baseinu. Projektas susilaukė didžiulio dėmesio ir vėliau buvo dar kelis kartus kitais pavidalais organizuotas Versalyje. Įvairias kvapų instaliacijas F. Kurkdjianas buvo įrengęs ir Šanchajuje, Milane bei Niujorke.

Suprantama, pirmoji „Maison Francis Kurkdjian“ firminė parduotuvė Paryžiuje irgi turėjo būti ypatinga. Pasak Francis, norėjosi, kad pažvelgę į vitrininius jos langus praeiviai, nepriklausomai nuo metų laiko, pajustų Kalėdų nuotaiką. O jei įžengsite į vidų, jus pasitiks Maurice’o Ravelio muzikos garsai. (Ne, ne „Bolero“.)

Meistras laikosi nuostatos, kad idealiu atveju kvepalai žmogų turi lydėti kiekviename žingsnyje, kiekvieną minutę. O naujų kvepalų atsiradimą gali inspiruoti įvairiausi dalykai. Pavyzdžiui, garsiojo romano „Sudie, liūdesy“ pirmieji sakiniai, kuriais Françoise Sagan aprašo iš miego bundančią moterį, kurią žadina ant veido žaidžiantys saulės spinduliai. Būtent šie įvaizdžiai pagimdė „Ryto kvepalus“ („Cologne pour le matin“).

Nors F. Kurkdjianas jau senokai pasaulinė žvaigždė, jis tebesimoko. „Kiekvienas naujas aromatas – tai nauja užduotis“, – sako jis. „Tenka žengti į šiek tiek svetimą pasaulį ir, bent iš dalies, mokytis iki tol nepažintos kalbos. Tai žavu, bet reikalauja rimtų pastangų.“