Choose your country
and preferred language

„Liquides Imaginaires“

Per meną ir filosofiją – į erdvę tarp materijos ir efemerijos

Kartą filosofijos studijas baigęs paryžietis Davidas susitiko su dizaineriu Philippe’u iš Marselio. Užsisakė po taurę vyno, išsišnekėjo. Paaiškėjo, kad filosofas jau nebe pirmus metus pardavinėja nedidelių gamintojų kvepalus, o dizaineris kaip tik sumanė tokiu tapti. Praėjo keli mėnesiai, naujieji pažįstami kartu išgėrė dar ne vieną vyno taurę...

Jų prekės ženklo pavadinimą skaitant paraidžiui gali pasirodyti, kad „Liquides imaginaires“ kūriniai gyvuoja tik idėjų pasaulyje – tai įsivaizduojami, tikrovėje gal nė neegzistuojantys aromatai.

„Aš noriu žmonėms pateikti iššūkį, sukurti paslaptį, intrigą. Mūsų kvepalai nėra paprasti, jie kuriami ne tam, kad kuo daugiau žmonių pajustų pasitenkinimą vos užuodę pirmuosius tonus.“

Philippas Di Méo ir Davidas Frossardas

Matyt neatsitiktinai kalbėdami apie savo kvepalus Philippe’as di Méo ir Davidas Frossardas stengiasi neminėti ingredientų, medžiagų ir dizaino elementų. Jiems svarbesni kur kas sunkiau apčiuopiami klodai: kvepalų poveikis žmogaus dvasiai, istoriniai ir kultūriniai kontekstai, pasakos ir legendos. Jie vengia banalių sąsajų: kvepalai – vilionė, kvepalai ­– gera nuotaika, kvepalai ­– gundymas. Jiems kvepalai – pernelyg sudėtingos substancijos, todėl norint juos apibūdinti dažniausiai verta pasitelkti kuo platesnį sąvokų spektrą – nuo to, kas kūniška ir net gyvuliška iki aukščiausių meniškos dvasios polėkių.

Kaip idėja, „Liquides imaginaires“ užgimė 2011 metų rudenį. Tada Philippe’ui tarsi netyčia į galvą įsėdo įkyri mintis: reikėtų sukurti tokius kvepalus, kuriuose atsiskleistų pirminė, pati giliausia jų esmė; reikėtų paieškoti kvepalų dvasios – juk neveltui žmonės nuo senų laikų pasitelkia kvepalus, kai nori pabendrauti su aukštesnėmis jėgomis.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad įvairiausių su aromatais susijusių niuansų neaprėpiama galybė, tad galiausiai P. di Méo nusprendė kurti trilogiją. Taip atsirado pirmieji „Liquides imaginaires“ aromatai. Nepermatomai juodas „Fortis“, suteikiantis jėgų ir saugantis nuo piktos akies. Skaidriais tonais dvelkiantis „Sancti“ – tyrumo ir apsivalymo simbolis. Ir jausmų sklidinas „Tumultu“, lydintis į paslaptingas erdves tarp šviesos ir šešėlių.

Dar nebaigęs šio projekto Philippe’as susipažino su Davidu. Oficialus „Liquides imaginaires“ gimtadienis – 2012 metai.

Skirtingai negu daugelis konkurentų, P. di Méo gana atvirai deklaruoja, kad „Liquides imaginaires“ aromatai skirti ne visiems.

„Aš noriu žmonėms pateikti iššūkį, sukurti paslaptį, intrigą. Mūsų kvepalai nėra paprasti, jie kuriami ne tam, kad kuo daugiau žmonių pajustų pasitenkinimą vos užuodę pirmuosius tonus. Mūsų kvepalams reikia laiko, juos reikia perprasti ir suvokti“, – sako jis.

Naujo aromato kūrimas jam dažniausiai prasideda nuo tam tikros legendos arba mito. Nuo istorijos, kurią jis iš pradžių susikuria savo vaizduotėje, o tuomet perteikia penkiems dažniausiai samdomiems parfumeriams. Tik tada prasideda darbas laboratorijoje.

Kartais pažintys su kitais kūrėjais gimdo netikėtus rezultatus. Taip atsitiko P. di Méo susitikus su Paryžiaus operos fotografu Julienu Benhamou, sugebančiu neįtikėtinai subtiliai fiksuoti žmogaus judesį scenoje. Julienas sutiko bendradarbiauti kuriant „Liquides imaginaires“ įvaizdžio kampaniją, pavadintą „Parfums d’élévation“ („Pakylėjantys kvepalai“). Iš pradžių buvo planuojama meniškų nuotraukų serija su profesionaliais baleto šokėjais, tačiau rezultatai taip nustebino, kad be didesnių ginčų buvo nuspręsta sukurti ir vieną minutę trunkantį klipą.

„Mums norėjosi atskleisti nežemišką kvepalų prigimtį. Juk jų dvelksmas kyla aukštyn, arčiau dievų. Lygiai kaip baleto artistai“, – sako P. di Méo. „Taip materialūs dalykai tampa nematerialiais, matomi – nematomais. Kvepalų ingredientai virsta skysčiu, kuris galiausiai išsisklaido erdvėje. Taigi, kvepalai tarsi iškeliauja iš šio pasaulio. Tai – tikroji poezija.“

Davidas Frossardas su kvepalais artimiau susipažino, sakytum, iš bėdos. Baigęs filosofijos studijas Sorbonoje jis vieną gražią dieną suvokė, kad nebežino, ką norėtų veikti. Filosofų teorijos tuo metu jam pasirodė absoliučiai nepraktiškos, todėl jis griebėsi pirmos pasitaikiusios galimybės ir tapo savo senelio bendrovės atstovu Afrikoje. O toji bendrovė pardavinėjo kvepalus.

Vėliau Davidas dirbo vienų Paryžiaus parfumerijos namų kūrybos vadovu, bet jau tada aiškiai suprato, kad jį labiausiai domina nišiniai, nemasiniai aromatai. Tokie, kurių neįmanoma apibūdinti keliais žodžiais. Kuriuos uostant kyla vis daugiau klausimų. Kurie, kaip tikri meno kūriniai, turėtų būti ne tik suvokiami, bet ir interpretuojami.

„Taip, tai prabanga. Bet vairuoti „Ferrari“ juk irgi sudėtingiau negu eilinį automobilį“, – sako D. Frossardas.

Dabar jis neabejoja, kad filosofijos studijos ne tik gerokai išplėtė jo akiratį, bet ir padeda modeliuojant „Liquides imaginaires“ ateitį.

Filosofija turi įtakos visiems gyvenimo aspektams, nes ji leidžia pastebėti ir suvokti tuos dalykus, kurie šiaip jau lieka neužfiksuoti ir nesuprasti“, – sako Davidas.

Savo verslo partnerį Philippe’ą jis vadina vienu iškiliausių gyvenime sutiktų kūrėjų. O kalbėdamas apie judviejų bendradarbiavimą sako: „Tai nuostabus intelektualinis bendrabūvis.“

Philippe’as ir Davidas laiko save „meniškų kvepalų“ kūrėjais ir ryžtingai kratosi „premium“ etiketės.

„Tokiais save įsivaizduoja daugelis, bet į atitinkamą lygį pakyla labai retas“, – sako jie.