Choose your country
and preferred language

„L'Artisan Parfumeur“

„L'Artisan Parfumeur“: nišinės parfumerijos pirmeivis

Nors nieko nenutinka atsitiktinai, tačiau atsitiktinumai – žaviausias gyvenimo dalykas. Juo labiau jei juos lydi komiški akcentai. Daugiau nei prieš keturiasdešimt metų chemijos specialistas Jeanas François Laporteʼas, nuo 1976-ųjų nuolat mėgdavęs savo malonumui eksperimentuoti su augalų esencijomis, iš savo bičiulio sykį sulaukė pasiūlymo: „Ar galėtum sukurti bananų aromato kvepalus? Turiu bananų raštų kostiumą ir esu kviečiamas į pokylį, kuris vyks Paryžiaus kabareto namuose „Folies Bergères“.“ Įkvėptas ir ambicijų sužadintas chemikas ėmėsi darbo: taip ant stalelio gimė ne tik bananų, bet ir greipfrutų bei vanilės kvepalai. O Paryžiaus Grenelle gatvėje 1979-aisiais buvo atidarytas pirmasis „L’Artisan Parfumeurׅ“ kvepalų butikas.

„Viskas savo rankomis, viskas rankų darbo, viskas iš pirminių gamtos šaltinių.“

 

Jean-François Laporte

Jo pavadinimas lietuviškai reikštų: „Parfumeris Amatininkas“. Skirtingai nei Lietuvoje, Vakarų Europoje, ypač Prancūzijoje, „amatininko“ sąvoka turi itin stiprią teigiamą konotaciją. Juo įvardijamas itin aukštos meistrystės žmogus. „L’Artisan Parfumeurׅ“ – pirmieji visiškai savarankiški ir nepriklausomi aukštosios parfumerijos namai, nesusiję su garsių mados namų, garsaus mados dizainerio vardais ar iškilia parfumerijos industrijos asmenybe. Vadinasi, kuriama tokia kokybiška vertė, kuriai nereikia papildomų garantų ar reklaminio pastiprinimo. Jeanas François Laporteʼas nuo pat butiko atidarymo pradžios buvo įsitikinęs, kad sėkmės raktas – savo patirties dalijimasis su klientais ir, kiek įmanoma,  asmeniškesnis santykis su kiekvienu klientu, įsiklausant į jo lūkesčius ir siūlant savas olfaktorines idėjas. Štai čia ir glūdi nišinės parfumerijos koncepcija.

Natūralius gamtos kvapus paversti miesto kultūros dalimi – toks buvo esminis parfumerio Jeano François Laporteʼo siekis, įgyvendinamas ne tik kuriant kvepalų formules, bet ir modeliuojant butikų dizainą, kuriuose įkurdinamos mini oranžerijos, leidžiančios pasijusti, tarsi vaikščiotum po karališką sodą, skatinančios pasinerti į patį nuostabiausią vasaros laiką, o interjere dominuoja marmuras, ąžuolo medis, oda ir stiklas. Šios koncepcijos aukštosios parfumerijos namai „L’Artisan Parfumeurׅ“ laikosi ir po šiai dienai.

Daugiau nei keturių dešimtmečių kvapi istorija – tai per aštuoniasdešimt aromatų, priklausančių gaiviųjų, medžio, gėlių ir rytietiškų kvapų šeimoms, išskiriant moteriškuosius, vyriškuosius ir unisex kvapus. Tai – ir namų kvepalų linija kartu su aromatinių žvakių kolekcija (iki tol šią nišą be konkurencijos užėmė kompanija „Diptyque”, įkurta 1961-aisiais). Tačiau trys „L’Artisan Parfumeurׅ“ tualetiniai vandenys – „Mûre et Musc“, „L’Eau d’Ambre“ ir „Premier Figuier“ – laikomi kultiniais ir ryškiausiai atspindi šių namų koncepciją. Pirmuosius du sukomponavo pats kompanijos įkūrėjas Jeanas François Laporteʼas, o trečiojo aromato autorė – talentingoji nišinės parfumerijos atstovė Olivia Giacobetti. Ji apie savo 1994-aisiais išleistą kūrinį pasakė: „Norėjau jums suteikti pojūtį, tarsi mėgautumėtės Pietų Prancūzijos saule, gulėdami vešliai žydinčio figmedžio pavėsyje.“ O pirmieji „Mûre et Musc“ – tai itin rafinuotas gervuogių ir baltojo muskuso derinys, pirmasis šių aukštosios parfumerijos namų sukurtas tualetinis vanduo, nepraradęs populiarumo iki šių dienų. Apie jį pats autorius yra sakęs: „Pavyko padaryti tai, kas jungtų tris kartas: „Mûre et Musc“ lygiai taip pat patinka penkiolikmetėms, kaip ir šešiasdešimtmetėms.“ O „L’Eau d’Ambre“ įkūnija rytietišką „Tūkstančio ir vienos nakties“ filosofiją ir ženklina parfumerio Jeano François Laporteʼo pirmąjį susidūrimą su ambra, kurios aksominį dvelksmą sukuria benzoino derva, tongapupės, pačiuliai ir gauruotojo švitrūno ekstraktas.

Nors nišinės parfumerijos pionieriumi laikomas Jeanas François Laporteʼas mūsų pasaulį paliko 2011-aisiais, būdamas 73-ejų, tačiau jo sukurtos formulės minėtus kvepalus pavertė šių dienų bestseleriais. Negana to, jis buvo dar ir „Sisley“ (1972 m.) bei „Maître Parfumeur et Gantier“ (1988 m.) įkūrėjas. Pastarieji aukštosios parfumerijos namai buvo atidaryti, gręžiantis į operos bei baroko epochos meną, tęsiant karalių Liudviko XIV bei Liudviko XV parfumerių šlovingas tradicijas. Kaip pabrėžia parfumerijos istorikė Annick Le Guérer, Jeanas François Laporteʼas pats yra kildinamas iš tos epochos parfumerių dinastijos. Štai kodėl jo kvepalai „Eau d’Habit“, „Or des Indes“ ir „Soie Rouge“ atspindėjo monarchijos Senojo režimo dvasią. Štai kodėl tamsinto „padūmavusio“ stiklo „L’Artisan Parfumeurׅ“ flakonai gaminami nuo XV a. garsėjančioje stiklių manufaktūroje, Šiaurės Vakarų Prancūzijoje, Breslio upės slėnyje.

Daugelį metų nišinės parfumerijos namai „L’Artisan Parfumeurׅ“, nepaisant to, kad, įsisiūbavus globalizacijai, 2003-aisiais buvo nupirkti amerikiečių kompanijos „Cradle Holding“, o nuo 2015-ųjų jie priklauso parfumerijos grupei „Puig“, niekada netapo išskirtinai jų įkūrėjo Jeano François Laporteʼo saviraiškos laukas – šis kūrėjas netapo absoliučiu nišinės parfumerijos diktatoriumi, todėl jo įkurtuose namuose nuolat dirbo ir dirba pačios talentingiausios pasaulio „nosys“, kaip, tarkime, jau minėta Olivia Giacometti, taip pat Anne Flipo, Michelis Almairacas, Jeanas Claudeʼas Ellena ir ypač daug yra šiuose namuose nuveikęs Bertrandʼas Duchafouras. Savo amato subtilybes ir paslaptis perleidęs mokiniui Jeanui Pauliui Millet Lageʼui, „L’Artisan Parfumeurׅ“ įkūrėjas atsidavė gamtos pasauliui ir priartėjo prie pačios kvepalų esmės – augalų: nedideliame Burgundijos miestelyje Mézilles jis įkūrė Parfumerio sodą ir mėgavosi gėlėmis bei aromatiniais augalais iki paskutinių gyvenimo dienų. Šis kvepalų kūrėjo žingsnis tik dar ryškiau pailiustravo jo sukurtos nišinės parfumerijos koncepciją: „Viskas savo rankomis, viskas rankų darbo, viskas iš pirminių gamtos šaltinių.“