Choose your country
and preferred language

„Histoires de Parfums“

„Histoires de Parfums“: Kvepalai, kuriuos įkvepia dailininkai ir poetai

Géraldas Ghislainas neslepia, kad dažną kartą ryte įsipila šampano taurę. Kad nuo vaikystės svajojo tapti milijonieriumi. Kad kartais elgiasi arogantiškai. Kad jam smagu žinoti, jog daugybė žmonių įvairiose pasaulio šalyse mėgsta jo sukurtus kvepalus. Kad parfumerijos pasaulyje jo nuomonės klausoma.

Bet kelias į šlovę nebuvo paprastas. Netekęs tėvų jis buvo priverstas ant savo pečių užsikrauti šeimos išlaikymo rūpesčius: teko daug dirbti, o grįžus į namus stoti prie viryklės.

„Buvo sunku, bet gal ir gerai, kad taip susiklostė. Aš išmokau daugybę dalykų“, – prisimena G. Ghislainas.

„Staiga suvokiau, kad man irgi patiktų pasakoti istorijas per kvepalus, tarsi kiekvienas aromatas būtų didžiulės enciklopedijos tomas, o gal keliauti skatinantis poetiškas atlasas.“

 

Géraldas Ghislainas

Būdamas dvidešimt dvejų jis atidarė restoraną, tačiau kulinarinius bandymus po kelerių metų vis dėlto metė ir pasišventė kvepalų kūrybai. Baigė prestižinį parfumerijos institutą Versalyje ir netrukus išleido į pasaulį pirmuosius 12 autorinių aromatų. Taip 2000 metais kvapų pasaulyje atsirado nauji kvapų namai – „Histoires de Parfums“.

Pasak G. Ghislaino, kiekvieni nauji kvepalai – tai kūrybinė rizika. Kitaip tikriausiai ir būti negali, kai žmogus nusprendžia tam tikrą užgaidą paversti iš pradžių aiškiai struktūruota idėja, o galiausiai – komerciškai sėkmingu produktu.

Minčių jam pametėja įvairiausia visiškai įprasta veikla – pasivaikščiojimas miesto gatvėmis arba perskaityta poezijos knyga. Pavyzdžiui, Charles’o Baudelaire’o „Piktybės gėlės“ įkvėpė sukurti tris aromatus, kuriuose svarbūs kvapiosios tuberozos tonai.

Vienas žymiausių G. Ghislaino kūrinių – kvepalai „This is not a blue bottle“ („Tai nėra mėlynas buteliukas“) intensyvaus mėlynumo flakone. Jie sukurti sekant belgų siurrealisto René Magritte idėja: paveiksle „Atvaizdų išdavystė“ (1920) vaizduojama pypkė, bet užrašas prancūzų kalba skelbia, kad tai ne pypkė.

„Šiame pasaulyje daug kas subjektyvu, ypač kvapai“, – aiškina parfumeris. „Jei žmogui atrodo, kad jis užuodžia pačiulius, argi galėčiau tvirtinti, kad tai neįmanoma? Net žinodamas, kad tuose kvepaluose pačiulių nėra.“

Jis yra sukūręs aromatų, susietų su žymiomis operomis, eilėraščiais, asmenybėmis, pavyzdžiui, rašytoja George Sand ir šnipe Mata Hari.

Savo kolekciją jis įsivaizduoja tarsi savotišką kvapų biblioteką, kurioje kiekvienas aromatas, tarsi knyga, kažką pasakoja. Idėja kilo apsilankius kvepalų muziejuje nedideliame Graso miestelyje Prancūzijos pietuose.

„Staiga suvokiau, kad man irgi patiktų pasakoti istorijas per kvepalus, tarsi kiekvienas aromatas būtų didžiulės enciklopedijos tomas, o gal keliauti skatinantis poetiškas atlasas“, – sako „Histoires de Parfums“ sumanytojas.

Ar G. Ghislainas kuria kvepalus specialiai sau?

„Ne. Man patinka kurti kitiems, nes tokiu būdu tarsi „paženklinu“ daugybę žmonių. Suprantu, kad tai gali skambėti pretenzingai, bet pripažįstu – mano „aš“ labai stiprus.“

Nežinia, kaip būtų pasisukęs jo gyvenimas, jei ne nuo vaikystės jį lydėję prabangūs aromatai. Namuose kone kasdien sklisdavo jo mamos mėgiamiausių „Opium“ tonai, o jis pats, būdamas vos trylikos, iš pirmosios meilės rankų gavo dovanų „Mûres et musc“. Praeis dar keleri metai ir lankytis išskirtinių kvepalų parduotuvėse jam taps taip pat įprasta kaip dabar ryte išgerti šampano.

„Įvairūs gražūs dalykai lydi mane nuo mažų dienų“, – sako G. Ghislainas. „Per mamą įsimylėjau operą, per mylimas moteris – madą ir meną gyventi. Todėl net žinodamas, kad visą dieną liksiu vienas namuose, vis tiek rengiuosi gražiai, pietums renkuosi gražias lėkštes. Grožis praturtina kasdienybę.“

Dabar, tapęs žinoma kvapų pasaulio figūra, „Histoires de Parfums“ įkūrėjas mintimis labai dažnai grįžta į pirmąjį savo restoraną. Ir ne vien todėl, kad jam iki šiol nepaprastai patinka kepti, virti ir troškinti. Pasak G. Ghislaino, kulinaras ir parfumeris paklūsta tiems patiems principams.

„Abiem atvejais svarbiausia tai, ką žmogui duoda gamta. Abiem atvejais svarbu kvapas ir skonis. Abiem atvejais kuriame tam tikrą nuotaiką arba pasakojame istoriją. Truputis to, žiupsnelis ano, dar šiek tiek netikėtumo – ir štai jums naujas gaminys“, – kalba parfumeris.

Jo artimiausi draugai puikiai žino, kad G. Ghislaino namuose sriuba gali dvelkti santalmedžiu, makaronų padažas kartais gaminamas su bergamotės aliejumi, o į kokteilius šeimininkas neretai įlašins kokio retesnio augalo esencijos.

Ir kurdamas kvepalus, ir kasdienybėje jis mėgsta nustebinti.