Choose your country
and preferred language

„diptyque“

„diptyque“: Kur nuves nesuvaržyta vaizduotė

Parfumerijos bendrovę pavadinti terminu, dažniausiai siejamu su daile, gana netikėta, bet toks sprendimas tampa kur kas suprantamesnis žinant, jog visi trys „Diptyque“ įkūrėjai, prieš pasukdami į grožio ir aromatų pasaulį, rimtai domėjosi dailės istorija.

Pirmoji jų parduotuvė 1961 metais atvėrė duris Paryžiuje, Sen Žermeno bulvare, ir iki šiol ten tebėra. Ji primena paslaptingą rytų kraštų turgų, kuriame kiekvienas žvilgsnis žada vis naujų atradimų.

„Pirmieji originalūs „diptyque“ kūriniai buvo prabangios žvakės. Netrukus vašką joms gaminęs meistras pasiūlė idėją – į vašką įmaišyti aromatų. Tuo metu tai buvo naujiena.“

 

Yves Coueslantas, Christiane Goutrot ir Desmondas Knox-Leetas

„Diptyque“ prekės ženklas jau buvo spėjęs išgarsėti, ir tik tuomet jo savininkai suvokė, kad pasirinko gana sudėtingą žodį, kurį anaiptol ne kiekvienas sugeba užrašyti teisingai. Dėl to teko imtis netradicinių sprendimų. Pavyzdžiui, ilgą laiką Paryžiaus telefonų knygose buvo nurodomi du pavadinimo variantai: „Diptyque“ ir „Dyptique“.

Ir bendrovės logotipas, primenantis antikinę šventyklą, sukurtas taip, kad žodis perskaitomas ne iš karto. Tai sąmoningas sprendimas. Juk mažytis žingsnis į šalį nuo tobulybės visuomet žavus, ypač jei jis pateikiamas tarsi atsitiktinis nesusipratimas.

Vertas dėmesio ir „Diptyque“ antspaudas, kurio ovališkus kontūrus galima rasti ant visų „Diptyque“ etikečių. Jo forma „pasiskolinta“ iš senosios Romos karių – pretoriai turėjo tokio tipo skydus. (Čia galima priminti, kad „Diptyque“ įkūrėjai išmanė istoriją.) Antspaudo viduryje ­– rūkstantis smilkalų indas. Tai tiesioginė aliuzija į parfumerio profesiją.

Tačiau kelias į parfumerijos pasaulį atsivėrė kiek neplanuotai. Mat du iš trijų „Diptyque“ įkūrėjų iš pradžių mėgino kurti ir pardavinėti audinius. Sekėsi nelabai kaip, tad parduotuvės savininkai sumanė išradingai išpuošti vitrinas. Jose atsirado daugybė tarpusavyje nesusijusių objektų, padarų ir daikčiukų: nuo balandžių ir ančių iškamšų iki medinių žaislų ir lempų popieriniais gaubtais. Kiek vėliau vitrina pasipildė angliškais kvepalais, indiškais smilkalais ir kitokiais uoslę ir dėmesį traukiančiais dalykais. Dauguma jų nebuvo parduodami, bet paryžiečiai ir turistai būriais traukė paspoksoti į keistą parduotuvę, iš kurios sklido paslaptingi kvapai ir Mocarto arba „Rolling Stones“ muzika. Adresas Sen Žermeno 34 tapo žinomas toli už Paryžiaus ribų.

Pirmieji kosmetikos ir parfumerijos pavyzdžiai ant parduotuvės prekystalių atsirado tik po poros metų. Tai buvo angliški produktai: „Penhaligon’s“ tualetinis vanduo ir „Rimmel“ veido kaukės. O pirmieji originalūs „Diptyque“ kūriniai buvo prabangios žvakės. Netrukus vašką joms gaminęs meistras pasiūlė idėją – į vašką įmaišyti aromatų. Tuo metu tai buvo naujiena.

Taigi, antrąjį parduotuvės gimtadienį trys jos savininkai atšventė uždegę tris ką tik sukurtas aromatines žvakes. Jos skleidė gudobelių žiedų, cinamono ir arbatos aromatus. Beje, iki tol arbata parfumerijos pasaulyje beveik nebuvo naudojama, tad tai irgi tapo nemenka naujove.

Parduotuvė Sen Žermeno bulvare vis dar tebebuvo vieta, kur parduodama viskas ir niekas. Bent taip tuo metu rašė vienas Paryžiaus laikraštis, kurio žurnalistas stebėjosi, kodėl čia šalia prabangių audinių išdėliotos paprastos cukrinės, o šalia Lotaringijos stiklo – molinės indiškos smilkalinės, medžiotojų švilpynės ir nuspalvintų grūdų pripildyti mėgintuvėliai.

„Tokiu būdu jie apžavi lankytojus kone kiekviename žingsnyje“, – rašė laikraštis. „Net tuo, kad jų muzikos prekių skyriuje guli vienintelė prekė – plokštelė su prastais savamokslės amerikiečių dainininkės įrašais.“

Tuo metu būsimosioms parfumerijos pasaulio įžymybėms kvapai beveik nerūpėjo. Desmondas visą laisvalaikį praleisdavo kurdamas freskas, Ivas trankėsi po pasaulį, o Kristiana kūrė vieno Paryžiaus pastato rekonstrukcijos planą.

Tačiau kai trijulė rimtai ėmėsi kvepalų, paaiškėjo, jog jų meniška prigimtis gimdo absoliučiai netradicines idėjas. Todėl kiekviena „Diptyque“ kvepalų buteliuko ir dėžutės detalė, net menkiausia smulkmena, turi prasmę. Todėl kiekvienas elementas tarsi kviečia į kelionę. O dizainas visuomet dera su itin preciziškomis aromatų puokštėmis. Jei etiketėje matote art nouveau, Viduržemio jūros kraštų arba Oriento atspindžių, buteliuke esantys kvepalai irgi „šnekės“ panašia kalba.

Svarbiausia – paleisti vaizduotę į visišką laisvę. O vaizduotė būtinai atvers jums nuostabių dalykų.