Choose your country
and preferred language

„Comme des garçons“

„Comme des garçons“: kaip paversti legenda viską, prie ko prisilieti

Jei niekuomet nesate girdėję apie dizainerę Rei Kawakubo, bet žinote, kad tokie vardai kaip Gabrielle Coco Chanel ir Christian Dior priklauso aukštosios mados pasauliui, tai gali reikšti mažiausiai vieną dalyką: tas pasaulis jums nepakankamai įdomus.

„Svarbiausia, kad kvepalai suteiktų malonumo. O ar jie padės jums ką nors suvilioti – tai jau kitas klausimas.“

 

Rei Kawakubo

Žinovai tuoj puls aiškinti, kad Rei Kawakubo – tai prekės ženklo „Comme des garçons“ įkūrėja, kad aukštosios mados koridoriuose ji ne mažiau įtakinga už kitas garsenybes ir kad gerbėjai jos sukurtus drabužius atpažįsta iš tolo: jie būtinai bus nesimetriški arba kitaip „sugadinti“, nors pasiūti itin preciziškai ir iš puikiausios kokybės medžiagų. Ir beveik visada juodi.

Įvairiose šalyse gyvena tūkstančiai, o gal net milijonai „Comme des garçons“ gerbėjų, kuriems kiekvienas įsigytas drabužis – ne pirkinys, o kolekcijos papildymas. Kolekcijos, kurią galima dėvėti net ne metus, o dešimtmečius, nes šis dizainas nesensta.

Prekės ženklo pavadinimas lietuviškai reiškia „kaip berniukai“. Šie žodžiai, pasiskolinti iš vienos prieš 50 metų populiarios dainos, ilgainiui ėmė simbolizuoti tam tikrą pranašystę. Mat atėjo laikai, kai mergaitės ir moterys ėmė nebekreipti dėmesio į tradicinius kanonus, reguliavusius kas moteriška ir kas ne. Joms buvo smagu rengtis tuo, ką dar visai neseniai dėvėjo vien vyrai: kelnes, marškinius, masyvius batus ir taip toliau.

Kai 1975 metais Tokijuje Rei Kawakubo atidarė pirmąją savo firminę parduotuvę, ši tendencija Vakaruose jau buvo gerokai išpopuliarėjusi. Nors japonų tradicijos kur kas konservatyvesnės, R. Kawakubo nepabūgo garsiai paskelbti, kad jos parduotuvė skirta moterims, kurios „nebūtinai klauso vien savo vyrų nuomonės“.

Praeis šešeri metai ir „Comme des garçons“ įžengs į Europą: 1981 metais Paryžiuje atvėrusi duris parduotuvė stebino anuomet neįprastu minimalistiniu asketizmu: baltos sienos, baltos lubos, baltos grindys, iš vamzdžių sukonstruotos rūbų kabyklos ir nė vieno baldo.

Dar po kelerių metų „Comme des garçons“ sukūrė pirmuosius kvepalus. Šioje srityje R. Kawakubo irgi sukėlė nemenką vėją: priešingai negu dauguma kitų parfumerių, Rei pasamdyti specialistai eksperimentuodavo su vienu vieninteliu ingredientu (pavyzdžiui, rytietiškais smilkalais), bet sukurdavo nesuskaičiuojamą daugybę bandomųjų variantų.

Vėliau „Comme des garçons“ kvepalai taps dar radikalesni. Pavyzdžiui, vienas iš 2004 metais pasirodžiusių šeštosios serijos aromatų vadinasi „Garage“. Ne, ne klaida – garažas. Nes vieną gražią dieną R. Kawakubo nusprendė, kad vyrams turėtų patikti kvepalai, primenantys vaikystę tėvo garaže, tepaluotus įrankius ir norą kuo greičiau užaugti. Manote, ji klydo?

„Comme des garçons“ kvepalų buteliukai asimetriški, kaip ir drabužiai. Tačiau R. Kawakubo išradimai tuo toli gražu nesibaigia. Kam dar būtų šovusi mintis į permatomą plastmasinį buteliuką įgrūsti miniatiūrinį šiukšlių maišą ir kvepalus supilti į jį?

Kartais atrodo, kad pakanka R. Kawakubo prisilietimo ir paprasčiausias dalykas tampa vertybe. Taip atsitiko su jos sumanytu ir trejus metus (1988–1991) leistu žurnalu „Six“. Išėjo tik aštuoni jo numeriai, kiekvienas jų buvo neįprastai didelio formato ir nesusegtais lapais. Dabar tie aštuoni žurnalai – kolekcionierių svajonė, kainuojanti mažų mažiausiai porą tūkstančių dolerių.

Grįžkime prie kvepalų. Pasak R. Kawakubo, jie nebūtinai skirti vien moterims arba tik vyrams. „Dažnai aromatai neturi lyties, jei patinka – naudokite, dalinkitės“, – sako ji. „Svarbiausia, kad kvepalai suteiktų malonumo. O ar jie padės jums ką nors suvilioti – tai jau kitas klausimas.“

Visiškai neabejotina tik tai, kad „Comme des garçons“ įkūrėja nesiliaus eksperimentavusi.

Štai vienas naujesnių pavyzdžių. Kvepalai vadinasi „Floriental“, bet jie nėra nei gėliški, nei rytietiški. Vienas komentatorius juos apibūdino taip: „Iš pradžių – cinamono ir gvazdikų žiedų šiluma, intensyviai sumišusi su pipirų ir gvazdikėlių aitra. Staiga prasiveržia ryškus dūmo kvapas, tarsi rusentų žarijos, ant kurių atsargiai barstomi prieskoniai. Ir tada prisideda švelnus karštos slyvų arbatos dvelksmas.“

Galbūt todėl daugelis pasaulio parfumerių bent akies krašteliu stebi, ką daro „Comme des garçons“ – drąsūs ir nuolat stebinantys revoliucionieriai.